GERALDINE FASNACHT - SLIDINĖJIMAS SNIEGLENTĖMIS
PRISTATYMAS
INTERVIU
Kaip įsitraukėte į snieglenčių sportą ir kuo jus patraukė laisvasis stilius?
Nuo mažens pamėgau kalnus. Slidinėti pradėjau būdama vos pusantrų metų, o būdama devynerių pradėjau slidinėti snieglentėmis. Tai mano motina labiausiai skatino mane pabandyti. Nelabai norėjau palikti slidžių, bet ji nenorėjo viena mokytis slidinėti snieglente, tad įkalbėjo pabandyti ir mane. Nuo tol atgal nebesigręžiojau. Laisvasis stilius atrodė natūrali tąsa, nes slidinėjimas snieglentėmis labai panašus į banglenčių sportą, o mane visada įkvėpdavo jo galingi posūkiai ir vandens purslai. Taigi, šliuožiant snieglente man buvo svarbiausia raižyti sniegą plačiomis kreivėmis, žinoma, aplinkui skriejant sniego purslams!
Kokie jūsų prisiminimai iš ankstesnių „Nissan Xtreme“ varžybų?
Nuo 15 metų svajojau dalyvauti „Nissan Xtreme – Verbier“. Kasmet žiūrėjau šias varžybas. Tai nuostabiausios žaidynės pasaulyje. Laisvojo stiliaus rungtys vyksta pačiuose nuostabiausiuose kalnuose, jose dalyvauja visi sportininkai. Gražiausi prisiminimai – iš pirmųjų metų, kai laimėjau. Žinoma, nepaprastai džiaugiausi ir laimėjusi kitus dvejus metus, tačiau pirmasis kartas viską pakeitė. Visiškai atsidaviau savo aistrai. 2002 m. netgi išėjau iš darbo, kad tapčiau profesionalia laisvojo stiliaus snieglentininke.
Ar ne sezono metu kaip nors ypatingai treniruojatės, kad palaikytumėte formą ir pasiruoštumėte būsimoms varžyboms?
Kasdien darau vienokius ar kitokius fizinius pratimus, tačiau jokios konkrečios treniruočių sistemos nesilaikau. Galiu laipioti uolomis, kopti į kalnus, išeiti į tolimą žygį pėsčiomis arba su parašiutu šokinėti nuo objektų. Įvairiausi šuoliai nuo nuostabių skardžių taip pat padeda neprarasti formos vasarą.
Papasakokite apie kitą savo aistrą – šuolius su parašiutu nuo objektų.
Žiemą, tyrinėdama šlaitus, visada noriu kopti tik aukštyn, nes turiu snieglentę, nemėgstu lipti žemyn. Sužinojusi apie šuolius su parašiutu nuo objektų nusprendžiau, kad tai – puikus dalykas: atsirado noro kopti iki skardžio viršaus, nes paskui galiu nuo jo nušokti. Man tai – tiesiog tobulas užsiėmimas.
Ar meilė gamtai padeda įveikti sunkumus?
Gamta kasdien padeda augti, nes kasdien galima nepaprastai daug išmokti, pavyzdžiui, gerbti stichijas ir gyvūnus. Išgyveni tokių akimirkų, kurios visada lieka tik su tavimi; kalnuose patiri išties įsimintinų dalykų ir įgyji nepaprastos, išskirtinės patirties. Tačiau būna ir liūdesio dienų. Visada likti pozityviai ir niekada nesustoti jėgų man suteikia žmonės. Man reikia vien pabūti kalnuose ir adrenalino šliuožiant ar šokinėjant. Jei viso to negaučiau, man labai to trūktų. Tai – tarsi narkotikas. Kalnai tokie didingi, kad visada yra, ką veikti: pasiekus vieną tikslą, tavęs jau laukia kitas.
Trumpai papasakokite apie kitus savo planus.
Nuo lapkričio 25 iki vasario 2 d. keliausime po Antarktidą, kad pirmąkart atliktume šuolį Pietų ašigalyje. Dar niekas to nebuvo daręs; be to, pirmieji įveiksim nuostabius maršrutus Holtannos regione, vėliau slidėmis ir snieglentėmis raižysime puikius šlaitus netoli pagrindinės stovyklos.
Kokie jūsų ateinančio sezono tikslai?
Su Antarktidos pingvinais puikiai pasiruošiu, tad atėjus „Nissan Xtreme – Verbier“ varžyboms būsiu puikios formos, todėl tikiuosi puikiai pasirodyti.